G&A vestuvės

2017-06-17, kai jausmai teka upeliais :)

Apie šią porą būtų galima kalbėti valandų valandas. Apie jų ryšį, apie jų paprastumą, apie jų jaukumą, prisilietimus, meilę sau ir artimiesiems.. bet stengsiuos susitvardyti :) Giedrė atbėgo pas mane į studiją kiek išsigandusi, sako reik skubios pagalbos! Pasėdėjom, paplepėjom, išgėrėm arbatos ir nusprendėm, kad koordinuosiu jų vestuves. Jaunieji buvo daug ką nuveikę, bet trūko struktūros, kas dažniausiai ir nutinka šventę planuojant patiems. Bet nieko nėra nepataisomo, šiek tiek laiko, informacijos pasikeitimo ir viskas jau savo vietose. Tad kartais nusistebiu, kai koordinuotojos nuogastauja, kad patys jaunieji be planuotojų jau taaaaip viską neteisingai padaro, kad neįmanoma atitaisyti. Taip, tai gali būti nestilinga šventė su netikusiais (atsiprašau už šį žodį, bet tikrai tokių yra, kurie vestuvių rinkoje neturėtų dirbti) tiekėjais, bet juk tą galime matyti per pirmąjį susitikimą. Matant, kad scenarijus ne koordinuotojos pajėgumams (o atvirai pasakius "visų pinigų neuždirbsi - geriau nesigadinti savo vardo"), geriau tokių vestuvių nesiimti koordinuoti. Arba apsiėmus nenuogastauti kaip viską jaunieji padarė blogai. Bet čia buvo tik garsus asmeninis pamąstymas. Man arba sekasi, arba leidžiu sau atsirinkti su kuo galiu dirbti :) o poros pasitaikyta nuostabios.. Giedrė ir Arnas labai užsiėmę žmonės, abu profesionaliai žaidžiantys krepšinį, daugiau laiko praleidžiantys kelionėse ir aikštelėje nei namuose, tad savaime suprantama, kad dėlioti taškus ant "i" jiem tikrai būtų buvę sudėtinga. Per vieną susitikimą susidėliojome "griaučius", aš aiškiai įėjau į situaciją, apsikeitėme keliais laiškais, skyriau laiko sukontaktavimui su tiekėjais, sudarėme dienos planą ir vuolia, visa šventė kuo puikiausiai suvaldyta :) žinoma ir jaunieji iki tol nudirbo didelį darbą pasirinkdami savo darbą išmanančius tiekėjus.
Bet Giedrės ir Arno istorija ne apie gėles, ne apie smulkmenas ir ne apie laikinumą. Kartais už kitus žmones apima toks begalinis džiaugsmas, kad jie rado vienas kitą. Taip įstabu matyti jų meilės galybę ir bent piršteliu prie jos prisiliesti, nes regis pabuvus prie jų tampi geresniu žmogumi (nors nesu aš jau tokia ir bloga :) ). Tą dieną netruko nei jaudulio, nei ašarų, nei šypsenų, viskas rodos tobulai sudėta ir veržias iš gelmių. O apie mano žodžius trumpai Martyno Ozolo nuotraukose..


Štai ir jaunikis.. pilnas jaudulio.. bet tikrai ne todėl "ar ji pasirodys", o todėl, kad "ji tuoj pasirodys"

Besirenkant svečiams dar paskutiniai skambučiai :)

Štai ir Ji..

Esu laikiusi už rankos tikrai ne vieną nuotaką, bet Giedrės jaudulys ir virpesys buvo ypatingas.
Net pati akimirką pasimečiau, ar neprireiks amoniako, bet... 

...bet išvydus Jį visi virpesiai pamiršti!


Visi puikiai žinom, kad pasakyti žodžius, kurie tau be proto svarbūs, nėra jau taip paprasta..

O Arno džentelmeniškumas savo damai nūdiena jau matomas retai.. jis nukelia lyg gyventume dar riterių laikais :)

Ir štai akimirka, kuomet visi virpesiai ima ir išgaruoja!

 


Nes ta diena nesuvaidinta..nei prieš obejktyvą, nei be jo..

Rodos ta diena prabėgo lyg keletas minučių, nes aš ne tiek kiek dirbau, kiek buvau meilės liudininkė. Tai išties vienos maloniausių vestuvių šį sezoną, nors prie jų prisiliečiau tik savo koordinavimu, bet apima jausmas, kad gavau daugiau nei daviau :) Laikykit ir nepaleiskit, to ką turit, negali pakeisti niekas.. 

Ilgai ir laimingai, Mr & Mrs ;)

O plačiau apie jų meilės istoriją čia: https://www.tv3.lt/m/naujiena/933476/krepsininku-meiles-istorija-lemtingas-labas-treniruokliu-saleje-nuvede-prie-altoriaus