A&H vestuvės

2015-06-20 kai kvepėjo trešnėmis ir vynu :)

Šių vestuvių planavimas prasidėjo su trešnėmis, su jomis ir pasibaigė, bet pradėkim nuo pradžių :) su Aušra ir Henriku susitikom dar žiemą. Jau tada norėjosi mąstyti apie saulę, uogas, šiltą vėją.. Jaunieji buvo nusprendę, kad nori elegantiškos ir neperkrautos šventės. Visuomet stengiuos domėtis kiekvieno pomėgiais, pradedant maistu baigiant hobi. Ir štai Henrikas pratarė, kad labų labiausiai mėgsta trešnes. Kaip po to pagalvojom, o koks birželio vidurys be trešių? O kai dar Marsala viešai paskelbta TOP metų spalva? štai ir atsakymas mūsų rankose. Juk taip norisi visada vestuves planuoti apie jaunuosius, sekti jų istoriją, eiti jų pomėgių pėdomis, o ne rinktis saugias spalvas arba dar blogiau "nes mano draugė taip darė". Vestuvių stilistika tapo aiški po kelių susitikimų, tad man beliko griebtis darbo. Sudėlioti Marsala vestuvių stilistiką nebuvo sunku, ypač kai jaunieji nusprendė, kad turės pulką, aiškiai žinojau, kad būtent jame gali stipriausiai atsispindėti ši spalva. O po to akcentai, detalės. Nesu mėgėja perkrauti, bet pažaisti su detalėm mėgstu.

Pirmoji mintis šovusi į galvą, kai prabudau vestuvių rytą ir pažiūrėjau pro langą: "Cha, sakiau nelis!". Vestuvių rytas jauniesiems prasidėjo Marijampolėje, abu jaunieji ruošės ten. Tik atskirai.


Mano mėgstamiausia jaunikio poza, kuri visad reiškia: "Taip. Aš jau pasiruošęs"

Tuo tarpu nuotaka ruošėsi Mercure viešbutyje. Ačiū jiems už svetingumą, galimybę perstumdyti jų
Reception'ą ir kitus mano prašymus, kurie kartais skamba keistai, bet visgi yra svarbūs :)

Aušros papuošalai.. Vienas iš šauniausių mano atradimų - Kristina. Ačiū Tau už kruopštumą,
už galimybę pasitikėti 100% ir operatyvumą.

Geras makiažas - puse darbo. Čia rankeles pridėjo Jolita, nėr nieko geriau, kaip savo išvaizda
patenkintos nuotakos!



O jau suknelės turėta šį kartą! Ačiū Ingridos salonas už įtikusį grožį nuotakai :)



Paskutiniai pasispardymai su veliumu ir mes jau pasiruošę!

Ši nuotrauka galinga. Šneka apie naujos kelionės pradžią, truputi neramu,
bet taip norisi atidaryti TAS duris..

Jaunikis irgi nerimauja, bet visi turbūt įsitikinę, kad TĄ dieną jų būsima žmona bus Pati Pačiausia :)

Atsakingas momentas, kelionė iki altoriau su visu pulku, kuriam parinkom
marsala spalvos sukneles.

Gražuoliai žiedai nutūpę ant trešnių. Žiedų dėžutės vaizdas pas mane galvoje apsigyvena
keletą dienų prieš vestuves.

Nuotakos puokšte ir visomis kitomis gėlėmis tądien rūpinosi Joana, ačiū!

Savo laimę reikia laikyti saugiai savo delnuose stipriai suėmus abejomis rankomis :)

Ir taiiip! Ta akimirka, kai visas jaudulys pasilieka už durų.

- Ei, brangute, kylam?
- Duok bučkį ir kylam!

Kaip be vaišių ir be trešnių? Ačiū La Fete už bendradarbiavimą!

Turėjom ir patį šauniausią dūdintoją Kaune, o gal ir Lietuvoj? Ačiū Aleksandrai
Jūsų nuotaiką ir pozityvą!

Ir štai prasideda fotosesinis reliaxas :))

Nežinau, nėr man nieko gražiau kaip nuotaka miške. Čia gal tik mano laukinė prigimtis? :))





Reikšmingų tradicijų atsisakyti neverta.. Tik nepilkite ten jokių tauriųjų gėrimų, griežtai!
Vanduo - gyvybė, duona - sotus gyvenimas, druska - ilgaamžiškumas.





Palinkėjimų knygą ir vardų korteles pagamino RV Handmade

Saldumynais rūpinosi Food Projects. Ačiū už kaip visad gardžius ir išvaizdžius saldėsius.

Tiek puokštėse, tiek ant stalo puikavosi saldžios, prinokusios ir sultingos trešnės. MMM :}

O fotosienelė buvo tokia! :)

 

Taigi, kaip ir sakiau, pirmą susitikimą pradėjome trešnėmis ir vestuves pabaigėme trešnėmis, belieka kad jaunieji niekad nenustotų raškyti meilės vaisių. Visą vestuvių istoriją įamžino Linos foto komanda, buvo smagu pabendrauti. Personalą turėjom didelį tądien, bet diena buvo suplanuota su avansu, tad laiko panašu viskam užteko. O ir kaip ten sakoma - laimingi laiko neskaičiuoja :))

Linkėjimai, įkvėpta Agnė ;)