Monikos ir Luko vestuvės buvo ypatingos.. ne tik jiems, bet ir man. Tai yra ta pora, kuri besąlygiškai manimi pasitikėjo, atidavė visą iniciatyvą į mano rankas, neklausinėjo kur bus ar nebus koks bantukas, tiesiog tikėjo ir nuolat tai kartojo. Kai gauni tokią dovaną iš jaunųjų, žinai tik vieną, kad atiduosi 110% savęs, savo laiko ir pastangų, kad tik nenuviltum tų žmonių. Tikrai atidaviau daug, nes prie viso ko, tai dar buvo ir pirmos 2016 m. sezono vestuvės (dar viena priežastis tuoktis pavasarį). 

Susitikom mes atsitiktinai - interneto platybėse. Iki jiems pirmą kartą sugrįžtant į Lietuvą, jau buvom nuveikę nemažai darbų, tad liko smagiausias, išsirinkti vestuvinę suknelę. Kad jūs žinotumėt, kaip Monika ja džiaugėsi, o aš dar dvigubai nei Monika, nes kas geriau nei laiminga jaunoji?

Šventę sudėliojom nedidukę, bet labai jau jaukią ir artimą. Toks ir buvo jaunųjų noras, kukliai, bet kokybiškai. Čia jau man kaip mėgėjai "mažiau yra daugiau" - patiko. Taip jaukiame senamiesčio restoranėlyje "Valick Valley" pasitikome jaunuosius su pakalnutėmis, švelniu pavasario dvelksmu, bundančia žaluma ir dryžiukų užuominomis. Jei jau angliškai, tai toks smagus kalambūras mums išdegė: lily of the valley in Valick Valley :))

Rytą nuotaka pradėjo pasiruošimu šiemet mano pamėgtame "Amberton cosy" viešbutyje. Vestuvių dieną įamžino Donatas (www.2da.lt) su asistente, buvo ir smagu, ir įdomu, ir viskas viename padirbėt :)) 

Auksinės kurpaitės ir Elvyra Design papuošalai - nepamainomi nuotakos atributai :)

Pasiruošimo rytas visad būna su truputi magijos, truputi jaudulio ir truputi šampano :)
Šukuoseną, makiažą bei jaunikio grimą parūpino Jolita, ačiū ačiū ačiū!

Gražuolė Monikos suknelė iš D'Dress studijos





Dar vienas atokvėpis ir Monika jau pasiruošusi tarti didįjį TAIP...





Tądien tobulai priderintais jaunikio aksesuarais pasirūpino Rasa iš adatos.lt





Robertos Drasutės puokštė kaip visad atlieka svarbų vaidmenį :)

Pro rakto skylutę neretai galima pamatyti viską kitu kampu :)

Šiemet įprastai bažnyčių nepuošiam, bet štai įeinam... ir pakalnutės. Ar čia sutapimas, ar čia...? Taip, čia Dievo namai :)



Ir štai ta akimirka, kai jaudulys lieka už durų!













Pripažinkim, orai nepalepino, bet gerumas, kad jauniesiems tai buvo nė motais!





Va čia tikrieji Monika ir Lukas...




Penki pavasariai mums tądien galvoje.. Laisvę dirbti buvau gavusi ne tik aš, bet ir Roberta,
mums - šaulėms, tai geriausias įvertinimo būdas :)



Visais saldumynais preciziškai pasirūpino Valick Valley restorano konditerė. Patirtis daro savo..




Ir kiek daugiau dekoro grožio užfiksavo Jurgita Lukos:

 








Vienas iš trijų jaunųjų torčiukų! Taip, taip, vienas iš TRIJŲ. Kam turėti vieną, jei galima tris? :))

Dievaži, ir vėl pasijaučiau lyg Pinterest'e :))

Tądien net ir mes su Roberta spėjom bežaidžiant papozuoti Jurgitai :)

Tad tokią štai smagią, gražią, pavasarinę šventę apturėjom visi. Nėra didesnio gėrio - nei žmonių pasitikėjimas vieni kitais. Tačiau visi žinom, koks tai trapus reikalas, kai užsitarnauti sunku, o sugadinti viską labai paprasta. Būkim verti viens kito pasitikėjimo ne tik šeimoje, artimoje aplinkoje, bet ir už savo komforto ribų :) vienok, pamokėlę mini pravedžiau apie pasitikėjimą, bet rimtai, tai taip svarbu.
Šįvakar mano linkėjimai ir vėl skrieja Monikai su Luku už tūkstančio kilometrų, bet viliuosi pasibels ne į duris, o į širdis ;)