J&T vestuvės

2015-05-30 kai viskas prasideda nuo žuvyčių :)

Su Jurgita ir Tadu susipažinome dar pernai rudeniop. Viskas prasidėjo nuo laiško, o pasibaigė nuostabiomis vestuvėmis. Ir net nesinori vartoti žodžio "pasibaigė", nes jiems tai tik prasidėjo, o ir mūsų pažintis nenoriu tikėti, kad pasibaigė :) Gera žavėtis šita pora, nes jie susituokė po 11 metų draugystės, o visą laiką atrodo, kad jie vis dar "šviežiai" įsimylėję. Tad panašu, nieko daugiau daryti ir nereikia, belieka tik išsaugoti TAI, ką turit.

Visą tą laiką iki vestuvių buvo labai paprasta ir smagu bendrauti. Jaunieji manimi pasitikėjo, o ir aš mačiau, kad mūsų vizijos sutampa, tad leidau sau veikti. Kadangi Jurgita su Tadu gyvena užsienyje, visos smulkmenos buvo apšnekėtos ir nuspręstos el. paštu, ir jauniesiems užteko vos vieno grįžimo išsirinkti suknelei, visa kita atsakomybė nugulė ant mano pečių. Pasisekė surinkti šaunią komandą, su kuria mėgavomės vestuvių diena. Kai džiaugsmu švyti jaunieji, švytime ir mes :)

Rytas, atrodo, prasidėjo visiškai ramiai.. Puikiu oru ir gera nuotaika. Nepaisant to, kad keliavau su dauuug gyvų gražių auksinių žuvelių automobilyje, panašu, kad jųjų nuotaika irgi buvo gera :) bet apie tai vėliau. 




Spėjom pasidžiaugti papuošalais, kuriuos nuotakai sukūrė K-Art.



Ir be jokios abejonės suknele, už kurią širdingai dėkojam Daivai! Daivut, ką aš be Jūsų ;)


O čia mano asmeninė silpnybė - žiedų "pagalvėlės". Taip norisi, kad jos būtų kuo asmeniškesnės.
Šią sudėliojau iš gėlyčių, kurias jaunieji parsigabeno su savimi tiesiai iš Danijos.
Genealumas paprastume!

Paskutiniai patikrinimai ar viskas vietoje ir nuotaka jau pasiruošus!

Nuotaka tai nuotaka, bet jaunikis su automobiliu ne tai kad vėluoja, bet automobilis ne-ran-da
jaunikio. Tai derinom reikaliukus kaip įmanydamos, nes o kaip be jaunikio? :))





Viskas baigiasi puikiai, kai automobilis atranda mūsų jaunikį ir jis jau laukia savo nuotakos,
iki kulminacijos belieka tik paskutiniai akcentai.



Štai ir atsėlina nuotaka. Nedidukė, trapi, nuoširdi, mylima ir mylinti..





Kas pasakys, kas tą sekundę dėjosi Tado galvoje?



Gražu ir tyra iki negalėjimo :) pirmasis susitikimas prie bažnyčios turi savo šarmo..

Gėlėmis pasirūpino Asta, jai teko nelengvas uždavinys, nes dėl savo puokštės nuotaka dvejojo
praktiškai iki vestuvių išvakarių.









Štai tas momentas, kai jaunieji atsikrato visos įtampos :) laikas švęsti!

Nuoširdumas tokia pati dovana, kaip grožis ir protas. (V. Kačialovas)









O tai kaip be planuotojos užkulisiuose su gyvybiškai svarbiais maišeliais :))















Šita nuotrauka, kai įsižiūri, turi kažkokių galių. Pilni plaučiai ateities. Lyg ir norisi išrėkti
apie laimę, bet tai kas brangiausia, reikia saugoti tyliai :)

Iš aukštai dažniausiai viskas matosi kitaip..



Dešimčiai minučių užsakėme lietaus pasirodymą :)

Gera nuotaika dar niekam nepakenkė, ačiū Nuotaikos Kalviams, kad jos parūpino :)




O štai ir mano minėtos auksinės žuvytės. Pirmojo susitikimo metu, jas įvardinau kaip galimą
dekoro variantą, nuo jų ir prasidėjo visa mūsų (na aš taip įsijaučiu, kad visos vestuvės iš dalies
tampa ir mano) vestuvinė istorija, nes per visą laikotarpį Jurgita su Tadu nei sekundei nemetė
šios minties. O ir aš tikėjau, kad tai bus kažkas kitokio, neįprasto. Taip ir buvo. Rūpinausi kaip
išgalėdama, o jos atsidėkojo savo grožiu.




Atskira padėka žuviukams, kurie gyvi ir sveiki toliau plauko akvariume :)
Gėlių kompozicijas kūrė Roberta su Asta.



Saldėsių zona pasirūpino Roberta. Tie vainikai, Dievaži, buvo kažkas TOKIO.



O štai ir jo didenybė Tortas. Daugšiagirė dar manęs nenuvylė ;) rankelę prie torto
pridėjo ir Roberta, tad didenybė suspindo gražiausiomis spalvomis.

O čia jau mano asmeninis "išmislas" sumanytas prieš keletą metų :)) Kokteilių baras "Pasidaryk pats",
dar nebuvo šventės, kurioje nepasiteisintų. Mojito nemėgstančių turbūt nėra? 



Kokteilių stalą paįvairinom punču.

Na ir pabaigai šio vėluojančio svečio tiesiog negaliu neparodyti (tikiuosi Audriau nesupyksi;).
Tai buvovakaro siela, vinis, auksinis batelis, draugas, pakeleivis į Kauną. Žodžiu,
herojus šitas vyras, respektukas :))





 

Tai vat štai taip atšventėm Jurgitos ir Tado vestuves. Įspūdis liks ilgam. Šiltas ir toks "savas". Džiaugiuosi už jaunuosius, kurie nors ir gyvena užsienyje, bet čia turi palikę didelį ir ištikimą būrį draugų ir giminių, kurie tądien taip nuoširdžiai džiaugėsi jų laime. Kartais nedrąsiai, kartais tyliai, bet visuomet nuoširdžiai.
Didėlis indėlis priklauso fotografui Rimantui, kuris puikiai įamžino visą šventinę dieną, nekėlė mano jauniesiems streso, neliepė pozuoti :)) tad suma sumarum, buvo didelis smagumas organizuoti jums šią dieną, galvoti apie visas smulkmenas, pasiūlyti geriausius paslaugų teikėjus ir matyti JUS laimingus tądien. Kai laimingi jaunieji, žinau, kad mano darbas vertingas ir tai mane laaaabai veža :))